Dictionary of the Lithuanian Language.
pakrikdyti — pakrikdýti vksm. Vėjas pakri̇̀kdė šieną iš kùpetų … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
iškrikdyti — caus. 1 iškrikti. 1. išskleisti, paskleisti į šalis, išdraikyti: Iškrikdyk rugius pečiuj, kad geriau išdžiūtų Vrn. | Varyk greičiau veršį, ba jis visus žabus, sudėtus į krūvą, iškrikdỹs Lš. Statėm statėm – iškrikdỹs mum vėjas šlitis Smn. 2. Šl … Dictionary of the Lithuanian Language
krikdyti — krikdyti, krìkdo, krìkdė caus. 1 krikti: 1. Jaunoj, krikdydama šieną iš vežimo, verkauna Kb. Jau ir mus krikdỹs Azr. Krikdyki, rūtele, gailiomis raselėmis mano rinktus žodelius, mano tykų alasėlį LTR(Mrk). Oi jūs, Šarūno berneliai, mandri… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakraikyti — K iter. pakreikti: 1. Pakraikyk arkliam šiaudų, kad nebūtų šlapia Lš. | refl. K. 2. Eik mėšlą pakraikysi Smn. Kas čia pakraĩkė šiaudų? Žml. 3. pakrikdyti, išblaškyti: Jo mislys buvo per daug pakraikytos rš. kraikyti; apkraikyti; įkraikyti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukrikdyti — caus. 1 sukrikti: 1. Šito[j] sudarys, o ano[j] sukrikdỹs veseilią Lp. Kelius sukrìkdė Lp. 2. Suklydimas galutinai sukrikdė ir sujaudino jį rš. Karininkų juokas dar labiau jį sukrikdė rš. krikdyti; iškrikdyti; pakrikdyti; sukrikdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
